Mes nešam savąjį likimą
Ar jis žvaigžde žėrėti ima,
Ar jis atsiveria žaizda.
Mes taip seniai su juo supratę
Ir taip suaugę mes su juo.
Jis kaip sparnai,
Jis kaip akmuo
Šis mūsų didelis pasaulis,
Ir mūsų žiedlapis trapus.
Br. Macevičius
Palydėjome senus metus, tarsi palypėję ant kalno, išsiveržę kiekvienas iš savo kasdienių minčių, rūpesčių verpeto, platesniu žvilgsniu aprėpę prabėgusį laiką…
Tegul naujas laiko ratas būna pilnas ramybės, džiaugsmo, paprastos gyvenimiškos laimės.
Kol kelias yra – eikime juo, turėdami Meilę, Tikėjimą,Viltį…Su nauja pradžia, mano Mielieji!

Visada Jūsų – Onutė